Paslaptis

Didysis BUGTOHUG nuostabumas yra visai ne geri megztiniai. Didysis nuostabumas yra jausmai, mažos paslaptys, dideli pasiekimai. Vabalas gyvena sau ramiai devintus metus ir per tą laiką kartu su megztiniais teko aptarinėti sunkius ir lengvus gimdymus, netikėtus sunkumus pirmą savaitę su naujagimiu namie, spręsti problemas, daug juokauti, kartu laukti echoskopo, kai nustato kūdikio lytį, nes kepuraitė rožinė ar ruda yra tikrai labai svarbu, nes svarbu ar pačiai mamai bus gera ir gražu. Teko padėti, suprasti, užjausti ir su daug kuo susidraugauti. 

Gavusi mamos laišką su dar kol kas didele paslaptimi ir tokiais realiais ir tikrais paslapties išgyvenimais, džiaugiuosi galėdama juo pasidalinti.
Viskas čia yra apie tikrovę. Tai vertinga.

Asta

100 NAGŲ

Nežinau ką darot Jūs, kai susiduriate su nauja situacija. Nes aš, be kita ko, dar ir googlinu. Įtariau, kad lietuviškai ne kažin ką rasiu. Mūsų šalis maža, ne tik daug tokių šeimų apskritai yra. O jei ir yra – kokia tikimybė, kad ta mama mėgsta, moka ir turi laiko apie tai rašyti?! Todėl googlinu angliškai.  

Tas procesas atneša vienintelį naują vaisių. Kai apkirpsiu nagus jiems visiems ir sau, tai tąkart būsiu apkirpus 100 nagų.  

Kas mokykloje buvo prie tiksliukų jau kaip ir gali eiti į komentarus ir sveikinti. Humanitarams paaiškinsiu ką vedžiau į google paieškos laukelį. What does life with four kids look like? What does it mean to have 4 kids? Having 4 children. Raising 4 kids.  

Pirmas dvi savaites mudu tylėjom, nes nelabai turėjom ką vienas kitam pasakyti. Vyras reagavo, mano galva, labai normaliai: kaip bet kuris kitas vyras, katras prie vaikų auginimo prisideda ne tik pinigais, o nemiegotomis naktimis ir kitais realiais darbais.

Viena pažįstama pasakojo tokią istoriją. Vyras niekaip neprisiruošė sutvarkyti namuose durų rankenų, o ji pati to irgi nesiėmė. Nors ji yra aktyvi ir drąsi moteris, kuriai nesvetimos feministinės pažiūros, tos durų rankenos į jos sąmonės lauką vis dėlto netilpo – kuo jau kuo, bet durų rankenomis namie lai pasirūpina vyras.

Taip ir man. Racionalus protas sunkiai aprėpė mintį apie 4 vaikus, bet čia savo darbą nudirbo pasąmonė. Keletas ryškesnių spalvų, ir mintis apie būsimą šeimos narį buvo integruota. Ir bent jau aš tai tikrai pradėjau jo laukti.  

Vizitai į medicinos įstaigas nuteikė visaip. Pirmas apsilankymas pas ginekologę – patvirtint nėštumą. Skaito siuntimą.

- Ee, iš esmės aš nėštumo patvirtinimui.
- Kelintas vaikas?! Pirmas?
- Ne, ketvirtas.

Žvilgsnis nuo siuntimo krypsta link manęs – apgaulingos išvaizdos „vyresnio amžiaus pakartotinai gimdančios“ nėščiosios. Vizitas pas genetikę, echoskopija.

- Kelintas nėštumas?
- Ketvirtas.

Žvilgsnis į mane, lyg ir mandagiai susilaikantis nuo bet kokių komentarų, bet nebyliai prašantis papildomo paaiškinimo.

- 3 vaikai.
- Viskas gerai, vienas vaisius, širdelė plaka, koks mielas.

Kitas vizitas pas ginekologę, siauras ligoninės koridorius. Vizito į kabinetą priešais laukia kelios moterys. Koridorius, pabrėžiu, siauras. Seselė, kuri čia, matosi, „glavna“, praveria kabineto duris. „Taaaip, čia nėštumas.“ Mergina, ant kurios to nėštumo dar ne nesimato, linkteli. „Čia punkcija“ – užeikit. Visas koridorius žino diagnozes. Taip pat supranta ir tai, kad čia į žmones kreipiamasi diagnozių ar procedūrų pavadinimais. Kai vyrai politikoje svarsto klausimą – būti ar nebūti gimdymams namuose – turbūt būtent tokį pagarbų personalo požiūrį į besilaukiančią moterį jie ir turi omeny.

Ką gi. Toliau praktiniai reikalai. Be jokių didelių pasirinkimų tenka nutarti, kad galėsiu su naujagimiu pabūti namuose tik kelis mėnesius, o toliau vaiko priežiūros atostogų išeis vyras. Dirbu pagal individualios veiklos pažymą – kas reiškia mažesnius mokesčius, ir atitinkamai mažesnes išmokas. Aiškinuosi, ar dekretas ir išmoka bus, o jei bus – tai kokio minimalumo. Dar nežinau kaip visa tai atrodys praktikoje, nes visi 3 vaikai prieš tai auginti prieraišios tėvystės dvasioj. Ilgas žindymas, nešynės, namai iki 3 metų ir kiti reikalai. Mano patirtimi, į nėštumo pabaigą hormonai sufokusuoja moters smegenis vien į būsimą vaiką. Neįsivaizduoju, kaip galės būti kitaip, neturiu tokios patirties. Kol kas esu nusiteikusi dirbti kuo ilgiau, o šiam vaikui, dar tūnančiam pilve, jau nusimato bent 4 skrydžiai į užsienį darbo reikalais.  

Akivaizdu, kad visi leliukiški daiktai seniausiai išdalinti į geras rankas. Todėl jei tik turit atliekamą Emmaljungą dideliais ratais, duokit žinią. Priglaustumėm ir 7-vietį automobilį, žemės sklypą bei stabiliai ant kojų stovinčią įmonę.