Istorijos

Atsakingas maisto vartojimas

  • Autorius: Asta Padagaite
  • 0 komentarų

Tęsiant atsakingo mūsų planetos vartojimo temą, užsukau pasikalbėti apie maistą su rašytoja, žurnaliste, keturių vaikų mama ir mano nuostabia kaimyne Gabija Vitkevičiūte.
Sutikau Gabiją dalį žiemos praleidusią Ispanijoj, kupiną pozityviausios energijos ir dailiai įrudusią. Toptelėjo mintis, kad šalia jos po lietuviškos arktinės žiemos atrodau kaip marinuota pernykštė mėsaėdė daržovė. Labai suėmė juokingumas, kad ir atėjau pasikalbėti apie daržoves! O iš tiesų apie sąmoningą asmeninį pasirinkimą maitintis vegetariškai. Pašnekovė nesuka man galvos kaip "blogai" valgo kiti (ir aš!), tiesiog siūlo pabandyti kitaip. Jeigu norisi.

NEVALGOME MĖSOS

Mūsų visa šeima, visi šeši, esame vegetarai. Aš mėsos jau nevalgiau nuo kokių 16-os, bet kai laukiausi Ditės, buvau labai jauna, nedrąsi, įbauginta „pagimdysianti apsigimėlį“, tai kažkuriame etape kažkaip, sakyčiau, buvau priversta vėl valgyti mėsą. Pamenu, mama verda, aš žiaugčioju.

Mano vyras Jurgis prisijungė per savo išbandymus – vienu metu metė viską: ir gerti alkoholį, ir rūkyti, ir valgyti viską, kas turi širdį.

Atitinkamai ir vaikai – kas jiems beliko? Mažieji nėra net ragavę.

KODĖL?

Nes renkuosi nežudyti. Kam tai daryti, kai gali gauti VISKĄ nesmurtaudamas. Indijoje, pavyzdžiui, duoda mėsos kareiviams prieš mūšį. Ji kelia agresiją, sako.

Galima apsimesti, kad viso to negirdi ir nematai. Tačiau yra fermos, yra filmai, yra šunų ir kačių prieglaudos su suspardytais gyvūnais. Aš tikrai manau, kad teisus tas Da Vinči, kuris sakė, kad ateis laikas, kai ne tik už žmogaus, bet ir už gyvūno nužudymą bus bausmių.

O iš praktinės pusės, kokia mėsos spalva? O koks vaizdas lėkštėj? Tik aš visai to neakcentuoju, nes tada atrodo, kad kritikuoju mėsą valgančiuosius, o to daryti nenoriu. Tik kartais pastebiu PC reklamas ir tikrai nemačiau, kad stambiais kadrais būtų žalios dešrelės nufotografuotos ir išeksponuotos. Ne. Brokoliai, paprikos, mandarinai, ananasai.

PLIUSAI IR MINUSAI

Kas lengva būnant vegetaru:

  • Nieko nereikalauji papildomai. Aš nereguliuodavau (nes anksčiau pasirinkimo nebuvo), ką mano vaikui duoti. Aš prašydavau neduoti – nedėkite į lėkštę kotleto ar žuvies, užteks bulvių košės ir burokėlių. Mes, vegetarai, labai prisitaikantys žmonės – ir ne tik maiste.
  • Yra trys „labai gera“ taip maitinantis: tokį maistą labai gera ruošti (gražios spalvos, puikus kvapas, greitas procesas), labai gera jį valgyti ir pavalgius - jaustis.
  • Jautiesi gerai, nes nežudai – pasaulis pilnas gėrybių, kurios tik ir nori tarnauti žmogui, tai kam lieti kraują? Man keista, kai žmonės važiuoja į tunų turgų kur nors Japonijoje ir fotografuoja, kaip tuos kapoja kirviais, kaip jie verkia, kaip plūsta kraujais, o paskui sako – vau, koks šviežutėlis sašimi. Juk toks simbolis kaip avis, dovanodama žmogui vilną ir pieną, sako: aš tave sušildysiu ir išmaitinsiu. Bet žmogui norisi ją paskersti. Liūdna. Man sušiai ir su agurkais ir avokadais labai skanūs, o vyro per Kalėdas padovanoti kailiniai (skamba ohoho!) mane labai džiugina, nes ne todėl, kad "kailiniai", o todėl, kad vegetariški (ačiū „Unlabel“). 
  • Maisto nevalgome to, kuris nakvoja – verdame tik tai dienai, tiems pietums, tai vakarienei. Ne tik keliesi ir guliesi, bet ir valgai su saule.

Kas sunkiau: 

  • Turi pats gaminti. Taip, aš ilgus metus vaikams į dieną dėdavau karšto maisto termosiukus. Siaubas, žinau. Keltis reikia riebiu pusvalandžiu anksčiau. Dabar jau yra tikrai nebe viena ir nebe egzotiškai vegetariško maisto užeiga ir koks džiaugsmas, kad net spūstys pietų metu susidaro! O iš vaikų maisto dėžučių jau ir klasiokai pradėjo knebinėti – "parodyk, kas čia taip kvepia, kas čia taip traška".
  • Vaikai tampa „nemandagūs“. Nuvažiuojame švęsti užgavėnių, žmonės kepa ant laužo viską, ne tik bulves. Mūsų mažieji zyzia - „važiuojam iš čia, labai dvokia“. Žmonės nustemba, nuliūsta, priima kaip įžeidimą, mes atsiprašinėjame – visiems ne kažką. Išeitis? Pradėjome ne vykti pas kažką, o kviestis visus į svečius – visiems saugu, skanu, kai kam net ir egzotiška.
  • Draugai turi prisitaikyti. Gaunu dovanų, sakau, nepykit, negaliu priimti. Kodėl? Nes oda. Tai jau jie žino ir gražią dainą dovanoja.
  • Turi būti atidus ir sužinoti, kas yra baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Jei tik staiga išimsi gyvulinės kilmės baltymus ir nekeisi jų lęšiais, pupomis, riešutais, sėklomis ir pan., nebus gerai. Bet labai greitai pripranti ir vaikštai sau sveikata trykštantis raudonskruotis. Aš tris vaikus (visiškai be jokios mėsos ar žuvies) išnešiojau ir pagimdžiau sveikut sveikutėlius, nuo 4 iki beveik 5 kg svorio rubuilius, paskui ilgai žindžiau – ir ką? Valio! O kai po ligoninės grįžau nusilpusi ir blyški, tai greitai užsimerkiau saulėgrąžų, prispjausčiau džiovintų pomidorų, špinatų ir petražolių su pora šaukštų aliejaus, druskos, pipiro susimaliau ir tokią užtepėlę pavalgiusi dvi dienas tučtuojau grįžau į vėžes. Veršeliai ir jautukai liko sveiki.
  • Sezonai ir šaltieji metų laikai: vaisiai ir daržovės žiemą Lietuvoje tai jau tikrai ne vitaminų bombos. Tai ką tada – Jurgis kas sekmadienį į turgų, priperka raugintų agurkų, kopūstų, marinuotų gardėsių, daigintų žolių, sūrių ir vėl visi laimingi. Kažkaip gal teisingas tas patarimas, kad valgykime tai, kas auga 100 km spinduliu – Lietuvoje burokus, Kinijoje – ženšenius. 

Vienu žodžiu, kviečiu visus pabandyti ir pa(si)jausti. Esu tikra, kad blogiau nebus, o gal kam nors ir patiks.  

-

O aš savo ruožtu kviečiu suspažinti su paskutine Gabijos knyga, kupina jausmų ir meilės, kartais skaitant sukeliančia šiltą, malonią ir kažkur galbūt patirtą šypseną: "Jūra - tai debesys".

Gražiausi linkėjimai,
Asta

P.S. Nepraleidau progos pasimatuoti vegetariškus kailinius! 

 Fotografija: Violeta Valainytė

Pasidalinkite
Senesnės istorijos Naujesnės istorijos